Šlapimo tyrimas yra vienas dažniausiai atliekamų medicininių patikrinimų, padedantis gydytojams gauti vertingos informacijos apie žmogaus organizmo būklę. Dažnai pacientai, gavę atsakymus, pamato eilutę apie padidėjusį leukocitų skaičių ir susiduria su klausimu: ką tai reiškia ir ar verta nerimauti? Leukocitai, dar žinomi kaip baltieji kraujo kūneliai, yra pagrindiniai mūsų imuninės sistemos „kariai“, saugantys organizmą nuo įvairių infekcijų, svetimkūnių ir uždegiminių procesų. Kai jų koncentracija šlapime viršija normą, tai beveik visada yra signalas, kad kažkur šlapimo takų sistemoje vyksta gynybinė reakcija.
Kas yra leukociturija ir kodėl ji atsiranda?
Leukociturija – tai medicininis terminas, apibūdinantis padidėjusį leukocitų kiekį šlapime. Sveiko žmogaus šlapime leukocitų randama labai nedaug arba jų nėra visai. Paprastai mikroskopinio tyrimo metu vertinamas jų skaičius regėjimo lauke. Jei jų skaičius viršija 5 (moterims iki 10) regėjimo lauke, kalbame apie patologinį padidėjimą.
Leukocitai į šlapimą patenka iš bet kurios šlapimo sistemos dalies: inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ar šlaplės. Jų atsiradimo priežastys gali būti įvairios – nuo banalaus skysčių trūkumo iki rimtų infekcinių ligų. Svarbu suprasti, kad leukocitai šlapime nėra pati liga, o tik organizmo atsakas į susidariusią problemą.
Dažniausios priežastys, lemiančios padidėjusius leukocitus
Daugeliu atvejų padidėjęs leukocitų kiekis yra susijęs su uždegimu. Štai keletas pagrindinių priežasčių:
- Šlapimo takų infekcijos (ŠTI). Tai pati dažniausia priežastis. Bakterijos (dažniausiai žarninė lazdelė – E. coli) patenka į šlapimo pūslę ir sukelia cistitą arba uretritą. Organizmas reaguoja siųsdamas baltuosius kraujo kūnelius kovai su šiomis bakterijomis.
- Inkstų uždegimas (pielonefritas). Tai rimtesnė būklė, kai infekcija pasiekia inkstus. Pielonefrito atveju leukocitų skaičius šlapime būna itin didelis, o pacientas jaučia stiprų skausmą juosmens srityje bei karščiuoja.
- Šlapimo pūslės akmenligė. Akmenys dirgina šlapimo takų sieneles, sukeldami vietinį uždegimą, todėl šlapime gali atsirasti ne tik leukocitų, bet ir eritrocitų (kraujo).
- Lytiniu būdu plintančios infekcijos (LPI). Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, chlamidijos ar gonorėja, sukelia šlaplės uždegimą, kuris šlapimo tyrime atsispindi kaip leukociturija.
- Higienos stoka ar netinkamas šlapimo mėginio paėmimas. Labai dažnai leukocitų šlapime atsiranda ne dėl ligos, o dėl to, kad mėginys buvo paimtas netinkamai – į jį pateko išorinių lytinių organų mikroflora.
Kada verta rimtai sunerimti?
Ne kiekvienas padidėjęs leukocitų skaičius reiškia, kad reikia skubėti į ligoninę, tačiau yra specifinių simptomų, į kuriuos numoti ranka negalima. Reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei leukocituriją lydi šie požymiai:
- Stiprus, deginantis skausmas šlapinantis.
- Dažnas noras šlapintis, tačiau išsiskiria tik keli lašai (dažnas, skausmingas šlapinimasis).
- Pakilusi kūno temperatūra, šaltkrėtis.
- Skausmas apatinėje pilvo dalyje arba juosmens srityje.
- Šlapimo spalvos pasikeitimas (drumstas šlapimas, kraujo priemaišos).
- Pykinimas ar vėmimas.
Jei jaučiate šiuos simptomus, tai gali rodyti ūmią infekciją, kuriai gydyti greičiausiai prireiks antibiotikų. Savigyda ar laukimas, kol „praeis savaime“, gali sukelti lėtinius uždegiminius procesus ar net pakenkti inkstų funkcijai.
Kaip teisingai surinkti šlapimą, kad išvengti klaidingų rezultatų?
Dažnai pacientai gauna atsakymus su padidėjusiais leukocitais tik dėl to, kad mėginys buvo užterštas. Kad tyrimo rezultatai būtų tikslūs, svarbu laikytis šių taisyklių:
- Prieš renkant šlapimą, būtina atlikti kruopštų išorinių lytinių organų tualetą su šiltu vandeniu. Nenaudokite stiprių dezinfekuojančių priemonių, kurios gali iškreipti tyrimą.
- Tyrimui reikia rinkti tik „vidurinę“ šlapimo porciją. Pradėkite šlapintis į tualetą, tuomet sustokite ir surinkite šlapimą į sterilų indelį, o pabaigą vėl užbaikite į tualetą.
- Indelis turi būti sterilus, įsigytas vaistinėje.
- Mėginį į laboratoriją reikia pristatyti kuo greičiau – geriausia per 1–2 valandas nuo surinkimo. Ilgai laikomas šlapimas kambario temperatūroje keičia savo sudėtį, jame pradeda daugintis bakterijos, o leukocitai gali suirti.
Leukocitai nėštumo metu
Nėščios moterys privalo itin atidžiai stebėti šlapimo tyrimus. Nėštumo metu pasikeitus hormoninei būklei ir fiziškai spaudžiant gimdai šlapimo takus, infekcijos rizika ženkliai išauga. Net jei moteris nejaučia jokių simptomų (tai vadinama besimptome bakteriurija), leukocitai šlapime yra ženklas, kurį gydytojas privalo ištirti. Negydytos infekcijos nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar kitas komplikacijas, todėl net menkiausias nukrypimas nuo normos privalo būti įvertintas gydytojo akušerio-ginekologo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar leukocitai šlapime visada rodo vėžį?
Ne, tai labai retas atvejis. Dauguma leukociturijos atvejų yra susiję su uždegiminiais procesais (infekcijomis, akmenlige). Jei gydytojas įtars rimtesnę patologiją, jis skirs papildomus tyrimus, tokius kaip šlapimo pasėlis, echoskopija ar cistoskopija.
Ką daryti, jei atsakyme leukocitų skaičius „daug“?
Pirmiausia – nepanikuokite. Jei jaučiatės gerai ir neturite jokių simptomų, gydytojas gali pasiūlyti pakartoti tyrimą, laikantis visų higienos taisyklių. Jei simptomai yra, gydytojas įvertins jūsų būklę ir paskirs reikiamą gydymą, dažniausiai – antibiotikus.
Ar skysčių vartojimas gali turėti įtakos rezultatams?
Taip. Jei geriate per mažai vandens, šlapimas tampa koncentruotas, jame gali atsirasti nuosėdų ir laikinų pokyčių. Tačiau tai retai sukelia reikšmingą leukocituriją. Visgi, sveikas vandens balansas yra būtinas gerai šlapimo sistemos veiklai.
Ar sportas gali padidinti leukocitų kiekį šlapime?
Intensyvus fizinis krūvis kartais gali sukelti laikiną baltymų ar kraujo ląstelių atsiradimą šlapime, tačiau leukocitų kiekio padidėjimas dažniau siejamas su infekcija nei su sportu. Jei sportuojate profesionaliai, apie tai reikėtų pranešti gydytojui.
Ar galimas „klaidingai teigiamas“ rezultatas?
Taip, tai vadinama „klaidingai teigiamu“ atsakymu. Jis dažniausiai atsiranda dėl netinkamo mėginio paėmimo (į šlapimą patenka išorinių lytinių organų išskyrų). Todėl visada svarbu atlikti kruopštų higieninį paruošimą.
Tolesni veiksmai siekiant išsiaiškinti leukocitų padidėjimo priežastis
Kai laboratorinis tyrimas patvirtina leukocitų padidėjimą, diagnozės patikslinimui dažnai naudojami papildomi diagnostikos metodai. Vienas svarbiausių – šlapimo pasėlis (bakteriologinis tyrimas). Jo metu nustatoma, kokia konkreti bakterija sukėlė infekciją ir kokiems antibiotikams ji yra jautri. Tai leidžia gydytojui paskirti tikslinį, o ne „spėjamą“ gydymą, kuris yra kur kas efektyvesnis ir mažiau žalingas visam organizmui.
Jei šlapimo pasėlis nieko nerodo, tačiau leukocitų kiekis išlieka aukštas, gydytojas gali įtarti sterilią leukocituriją. Tai gali reikšti, kad infekciją sukėlė patogenai, kurių standartinis pasėlis neaptinka, pavyzdžiui, tuberkuliozė, chlamidijos ar mikoplazmos. Tokiu atveju atliekami specifiniai DNR tyrimai arba kiti specializuoti laboratoriniai testai.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į inkstų funkcijos rodiklius kraujyje, tokius kaip kreatininas ar šlapalas. Jei šie rodikliai yra pakitę, tai signalizuoja, kad uždegimas paveikė inkstų darbą ir reikalinga nefrologo konsultacija. Echoskopinis inkstų ir šlapimo pūslės ištyrimas taip pat yra „auksinis standartas“, padedantis pamatyti anatominius pokyčius – akmenis, navikus ar šlapimo takų obstrukcijas, kurios gali būti leukociturijos priežastis.
Svarbiausia taisyklė – niekada nediagnozuoti ligos pačiam pagal „Google“ paieškas. Šlapimo tyrimas yra tik vienas iš mozaikos gabalėlių. Gydytojas privalo vertinti tyrimo rezultatus kartu su jūsų nusiskundimais, apžiūros duomenimis ir bendra sveikatos būkle. Jei radote padidėjusius leukocitus, tai yra ženklas, kad jūsų kūnui reikia šiek tiek pagalbos arba papildomo dėmesio, tad planinis vizitas pas šeimos gydytoją yra geriausias sprendimas.
