Augintinis negali pasakyti, kad jam skauda, pykina ar darosi sunku kvėpuoti. Net ir prastai jausdamasis jis gali elgtis beveik įprastai, todėl šeimininkui ne visada lengva suprasti, kad kažkas negerai. Vis dėlto gyvūno savijautą dažnai išduoda nedideli pokyčiai: sumažėjęs aktyvumas, prastas apetitas, pasikeitęs elgesys ar nenoras būti liečiamam. Pastebėjus tokius požymius, svarbu jų nenurašyti nuovargiui ar prastai nuotaikai. Kartais laiku pastebėta problema padeda išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Pasikeitęs elgesys gali išduoti skausmą
Jeigu įprastai žaismingas šuo staiga nebenori eiti pasivaikščioti, o katė, mėgstanti leisti laiką šalia šeimininko, pradeda nuolat slėptis, verta atkreipti dėmesį. Gyvūnai skausmą išreiškia skirtingai. Vieni tampa vangūs ir uždaresni, kiti nerimsta, vaikšto iš kampo į kampą ar neleidžia prisiliesti prie tam tikros kūno vietos.
Skausmą patiriantis augintinis gali urgzti, šnypšti ar net bandyti kąsti, nors anksčiau buvo ramus ir draugiškas. Kartais pasikeičia ir jo miego įpročiai: gyvūnas dažnai keičia gulėjimo padėtį, sunkiai įsitaiso arba naktį keliasi dažniau nei įprastai.
Žinoma, ne kiekvienas elgesio pokytis reiškia ligą. Gyvūnai taip pat reaguoja į stresą, aplinkos pasikeitimus ar naujus šeimos narius. Tačiau jei neįprastas elgesys nepraeina, kartojasi arba atsiranda kartu su kitais simptomais, reikėtų pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Apetito ir troškulio pokyčiai neturėtų likti nepastebėti
Daugelis šeimininkų sunerimsta, kai augintinis atsisako mėgstamo maisto. Kartais priežastis būna paprasta, tačiau apetito stoka gali būti susijusi ir su dantų skausmu, virškinimo sutrikimais ar kitomis ligomis. Jei gyvūnas nori ėsti, bet sunkiai kramto, išmeta maistą iš burnos arba kramto tik viena puse, vertėtų patikrinti jo dantis ir dantenas.
Svarbu stebėti ir tai, kiek augintinis geria vandens. Jeigu jis staiga pradeda gerti gerokai daugiau arba dažniau šlapinasi, tai gali būti sveikatos sutrikimo požymis. Nerimą turėtų kelti ir pakitusi šlapimo spalva, kraujas šlapime ar sunkumai bandant pasišlapinti.
Vėmimas ir viduriavimas taip pat ne visada praeina savaime. Jei šie simptomai kartojasi, gyvūnas tampa vangus, atsisako vandens ar išmatose pastebima kraujo, nereikėtų laukti, kol savijauta pablogės. Ypač atidžiai reikėtų stebėti mažus kačiukus ir šuniukus, nes dėl skysčių netekimo jų būklė gali pablogėti greičiau.
Kada būtina veterinaro pagalba?
Ne visais atvejais reikia skubėti į kliniką vos pastebėjus menką pokytį. Vis dėlto yra simptomų, kurių ignoruoti negalima. Jei augintiniui sunku kvėpuoti, jis netenka sąmonės, prasideda traukuliai, stipriai kraujuoja, staiga išsipučia pilvas arba įtariamas apsinuodijimas, pagalbos reikia nedelsiant. Skubiai kreiptis į veterinarą būtina ir tuomet, kai gyvūnas bando šlapintis, bet negali to padaryti.
Jeigu nerimą keliantys simptomai nėra tokie ryškūs, tačiau nepraeina ar kartojasi, verta užsiregistruoti apžiūrai. Veterinarijos klinika Vilnius gali būti tinkamas pasirinkimas šeimininkams, norintiems išsiaiškinti augintinio savijautos pokyčių priežastis ir gauti profesionalią pagalbą. Veterinarijos gydytojas apžiūrės gyvūną, įvertins jo būklę ir, jei reikės, paskirs kraujo ar šlapimo tyrimus, rentgenografiją arba echoskopiją.
Svarbu gydytojui kuo tiksliau papasakoti, kada prasidėjo simptomai, kaip jie keitėsi ir ar augintinis galėjo suėsti ką nors neįprasto. Net iš pirmo žvilgsnio nereikšminga detalė kartais padeda greičiau nustatyti negalavimo priežastį.
Kūno kalba pasako daugiau, nei atrodo
Skausmą gali išduoti ir augintinio judesiai. Šuo gali pradėti šlubuoti, sunkiau atsikelti, vengti laiptų ar nebenorėti šokinėti į automobilį. Katė, kuri anksčiau lengvai užšokdavo ant palangės, gali staiga nustoti tai daryti. Tokie pokyčiai kartais susiję su sąnarių, raumenų ar stuburo problemomis.
Atkreipkite dėmesį ir į gyvūno laikyseną. Susikūprinusi nugara, nuleista galva, įtemptas pilvas ar nenoras judėti gali rodyti skausmą. Jei augintinis dažnai laižo tą pačią kūno vietą, kasosi, o jo odoje atsiranda paraudimų ar žaizdelių, taip pat verta išsiaiškinti priežastį.
Kvėpavimas yra dar vienas svarbus rodiklis. Po aktyvaus žaidimo šuo gali dažniau alsuoti, tačiau jei jam sunku kvėpuoti ramiai gulint, tai nėra normalu. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Kaip elgtis pastebėjus pirmuosius simptomus?
Pirmiausia stebėkite augintinį ir pasižymėkite, kas pasikeitė. Kada jis paskutinį kartą normaliai ėdė? Ar geria tiek pat vandens? Ar įprastai juda ir šlapinasi? Jei gyvūnas keistai vaikšto, kosėja ar patiria pasikartojančius neįprastus epizodus, naudinga tai nufilmuoti. Vaizdo įrašas gali padėti veterinarui įvertinti požymius, kurių per apžiūrą nepavyksta pastebėti.
Neduokite gyvūnui žmonėms skirtų vaistų nepasitarę su veterinaru. Kai kurie įprasti vaistai augintiniams gali būti nuodingi, net jei žmogui jie yra saugūs. Taip pat nebandykite savarankiškai sukelti vėmimo, jei įtariate apsinuodijimą. Geriau kuo greičiau susisiekite su veterinarijos gydytoju ir vykdykite jo nurodymus.
Reguliari priežiūra padeda išvengti netikėtumų
Net jei augintinis atrodo sveikas, nereikėtų pamiršti profilaktinių apžiūrų. Jų metu veterinarijos gydytojas gali įvertinti dantų, ausų, odos ir bendrą gyvūno būklę, patarti dėl mitybos, vakcinacijos bei apsaugos nuo parazitų. Vyresniems augintiniams profilaktiniai patikrinimai ypač svarbūs, nes kai kurios ligos vystosi pamažu ir ilgą laiką nesukelia akivaizdžių simptomų.
Kiekvienas gyvūnas turi savų įpročių, todėl šeimininkas dažniausiai pirmasis pastebi, kad kažkas pasikeitė. Jei augintinis staiga tampa neįprastai tylus, praranda apetitą ar vengia įprastos veiklos, verta į tai įsiklausyti. Gyvūnas nepasakys, kur jam skauda, tačiau jo elgesys gali daug ką atskleisti. Dėmesingumas ir laiku suteikta veterinarinė pagalba padeda pasirūpinti, kad augintinis kuo greičiau pasijustų geriau.
